img
Atostogos Peloponese: saujos braškių ir alyvuogių aliejaus

Graikija – viena pirmųjų šią vasarą į poilsinių kelionių „meniu“ sugrįžusių krypčių. Jau galima skristi atostogų į Kretą, Rodą ir Peloponesą. Ir jei salos – tarsi atostogų Graikijoje klasika, tai Peloponesas – keliautojų dar atrandama kryptis, iš kurios sugrįžtantieji negaili komplimentų.

 

Sakoma, kad jei svečioje šalyje norisi patirti kas autentiška ir kas – geriausia, reikia sekti paskui vietinius. Tai štai: dėl žalumos, ramybės ir gražių paplūdimių Peloponesas yra tradicinė pačių graikų atostogų vieta. Peloponese ir savi, ir iš svetur atvykstantys poilsiautojai laukiami iki pat vėlyvo rudens.

 

 

Žemynas, pusiasalis ar sala?

 

Kai grįšite iš Peloponeso, turėsite artimiesiems papasakoti, kur buvote. Ir iškart įkliūsite į aiškinimo žabangas, mat regionas vienu metu yra ir žemyninė Graikijos dalis, ir pusiasalis, ir dar sala. Peloponeso geografinis statusas labai primena anekdotą apie mėlynę, kuri taip pavadinta dėl mėlynos spalvos, tačiau gali būti ir raudona, kol dar yra... žalia.  

 

Apie šeštadalį šalies teritorijos užimantis Peloponesas oficialiai laikomas labiausiai į pietus nutolusia žemynine Graikijos dalimi. Ir išties, iki pat 1893 metų tai buvo tikrų tikriausias pusiasalis, kurį nuo žemyno skyrė Korinto ir Patrų įlankos, o jungė  tarp šių įlankų nusidriekusi vos 6 km pločio Korinto sąsmauka. 1893-iaisiais ji perkirsta tuo pačiu pavadinimu pakrikštytu kanalu, kuris techniškai Peloponesą atskyrė nuo žemyninės dalies ir pavertė jį sala.

 

Kanalą galėsite pamatyti užsisakę ekskursiją į žemyninę (tą jau tikrai žemyninę) Graikijos dalį, pvz., į Atėnus, mat iš Peloponeso tiesiog neįmanoma išvažiuoti nekirtus bent vieno iš trijų per Korintą einančių tiltų. Ir nors apie kanalą, kuris laivams leidžia sutrumpinti iki 400 km vandens kelio, kalbėta dar nuo VII a. pr. Kr., dabar juo naudojasi daugiausia pramoginiai laivai, mat šiuolaikiniams krovininiams kanas yra tiesiog per siauras – vos 24 m pločio. Jei kanalu plaukiate jachta ar kitu nedideliu laiveliu, ko gero, galima prisirinkti gana įdomių įspūdžių – kanalą supančios uolos kyla į 17 metrų aukštį.

 

Kur alyvuogių aliejus – pats geriausias?

 

Dažniau keliaujantieji su šia šypseną keliančia situacija jau bus susidūrę: jei tik šalyje auga alyvmedžiai, vietiniai tvirtins, jog būtent tos šalies alyvuogių aliejus yra pats geriausias. Todėl, jei viešite Italijoje, jis bus pasaulyje nūmero ūno. O jei esate Graikijoje, jos gyventojai seks istorijas, kaip apsukrūs italai į savo labai vidutinišką aliejų neva pila graikiškojo ir taip nesąžiningai pagerina šio produkto savybes. Važiuokite kur norite – visur pajusite šias alyvuogių aliejaus varžytuves, iš kurių apie aliejaus kokybę sužinosite nedaug, tačiau kurios kalba apie šio produkto svarbą vietiniams.  

 

Ir vis dėlto yra versija, o būtent jos jums, jei jau ilsitės Peloponese, ir reikia, jog būtent šiame „pusiasalyje“ klimato sąlygos alyvmedžiams augti yra tinkamiausios net ir visoje Graikijoje. Mat šiems medeliams tarpti ir nokinti geriausias alyvuoges itin svarbus tam tikras klimatas ir aukštis virš jūros lygio, kuriame, ir pasitaikyk man taip, ir yra nusidriekęs Peloponesas.

 

Taigi, iš Peloponeso parsivešite geriausio graikiško aliejaus, kuris yra ir tinkamiausios lauktuvės. Ir net perkant turistams skirtose krautuvėse ši prekė neatrodo labai brangi – keli eurai už  200–500 ml. Jei apėmė aliejaus godumas, kurio gėdytis tikrai nereikia, o po atostogų lagaminas nebeužsidaro net ant jo susėdus visiems šeimos nariams, alyvuogių aliejaus galima įsigyti ir oro uoste esančiose parduotuvėse, t. y. jau perėjus lagaminus sveriančią muitinę, mat ir čia esančiose parduotuvėse jo kainos vis dar neprilyginamos apiplėšimui. Aliejaus galima rasti pačioje įvairiausioje taroje, vis dėlto gabenimui labiausiai tinka metalinės pakuotės, kurių oro uoste taip pat bus.  

 

Beje, Peloponese alyvuogių aliejus išties skanus. Jei pasitaikytų proga užklysti į kokį pakelės ūkį ir ten paragauti tų namų produkto, pajustumėte, jog šviežias natūralus aliejus yra gaivus, kvapnus, o jo aromatas net primena vaisius. Dažniau vykstantieji į Peloponesą ar kurį kitą Graikijos regioną alyvuogių aliejaus prisiperka tiek, kad užtektų iki kitos kelionės. Nes įpranti prie gero ir jokio kito aliejaus tiesiog nebesinori, o pabandykite ištisus metus pirkti graikišką aliejų Lietuvoje ir pamatysite, jog ir dar vienas lagaminas, kurį įsigijote per atostogas ir už kurį oro uoste sumokėjote kaip už papildomą bagažą, atsiperka.

 

Beje, Graikijoje, kaip ir visame Peloponese, alyvmedžiai tebeturi savo senąją vertę ir yra toks pat privalomas sodybos ar ūkio atributas, kaip kad Lietuvoje – antaninių obuolių sodas, kaip Kipre – kieme auganti citrina. Dar visai neseniai kai Graikijoje šeimoje gimdavo vaikas, tėvai jam pasodindavo alyvmedžių, mat medis ima duoti derlių tik po 15–20 metų. Taip sodas ir žmogus suaugdavo kartu, o alyvmedžiai tapdavo svarbiu mitybos ir pragyvenimo šaltiniu. Graikijoje sodyba ar ūkis be alyvmedžio – ne ūkis, alyvmedžiai – tarsi kiekvienos šeimos garbės reikalas. Todėl paskutinis dalykas, kurio atsisakys graikai, bus alyvmedžiai ir nuosavas alyvuogių aliejus.

 

 

Kas bendra tarp alyvuogių aliejaus ir braškių?

 

Ogi tai, jog ir graikiškos braškės visoje Europoje kotiruojamos kaip geriausios. O važiuodami per Peloponesą – nuo oro uosto iki savo viešbučio ar į ekskursiją – pakelėse, pusiau dengtuose šiltnamiuose, pamatysite tiek nokstančių braškių, kad norėsis šokti iš autobuso, – ypač jei žinote, kas yra vaikystė pas močiutę kaime ir kad skaniausia braškė yra ta, kurios transportavimo kelias yra nuo lysvės iki burnos. Viskas gerai, iš autobuso šokti nereikės – vietos braškių, arbūzų, kaip ir kitų vietoje nokstančių vaisių, uogų ir kitokių gėrybių paragausite viešbutyje. Graikai itin didžiuojasi būdami... graikais, taigi ir visu savo kraštu – nuo žemės ūkio iki antikinių legendų. Pastarąsias jums paseks muziejuose, kur, beje, kaip niekur kitur adekvačiai žiūrisi antikinės skulptūros, mat dažnai pradžioje toje vietoje stovėjo skulptūros, o tik jau mūsų laikais atsirado jas priglobęs muziejus (pvz., Olimpija Peloponese – olimpinių žaidynių radimosi vieta ir miestas). O štai viešbutyje pasididžiavimas savo kilme sutelpa į vietos produktų naudojimą. T. y. kad ir kuriame Peloponeso viešbutyje apsistotumėte, ar „Aldemar‘e“, ar „Grecotel‘yje“, ar kituose, jums bus pasistengta patiekti kuo daugiau vietoje augintų daržovių ir vaisių, taip pat mėsos ir žuvies, jūros gėrybių.

 

Tad šią vasarą keliaukite į Graikijos Peloponesą, kur šilta ir balti paplūdimiai, kur vietoje sunokusias braškes galėsite valgyti saujomis, ir iš kur parsivežtuose lagaminuose didžiausią svorį sudarys to vertas alyvuogių aliejus.  

Vilkite vėliavą į norimą vietą žemėlapyje
OK
Lankytojų patogumui, norint teikti asmeninę informaciją, įsiminti asmeninius pageidavimus ir svetainės nustatymus, mūsų svetainėje naudojami slapukai ir kitos panašios technologijos. Norėdami naudotis svetaine, turite patvirtinti savo sutikimą naudoti nurodytas technologijas. Išsamiau
Sutinku